- tvatėti
- tvatė́ti, tvãta, -ė́jo intr. BŽ461, NdŽ šnek. 1. P, I, M, Rtr, KŽ, KlvrŽ smarkiai degti, liepsnoti, pleškėti: Laužas tvãta DŽ. Liepsna tvata nuo daug medžių J. Liepsna tvãta, jeigu dideliai užsiėmusi Krtv. Ugnis kurstoma teip tvatėjo, jogei par liepsną nė apaštolo nebgalėjo užmatyti M.Valanč. Tvãta ugnis, greit [pietūs] išvirs DūnŽ. Tvãta, eina tie linai, baisu, – užkūrė vaikai Rdn. Kibirkštys lėkė ir žaibai tvatėjo M.Valanč. | Ta kuknė tvãta visą dieną Škn. Pečius dega, tvãta, o pyragai dar neminkyti (juok.) Užv. | prk.: Duok širdžiai degti, tvatėti, Viešpatį Kristų mylėti A.Baran. Idant su ta ugnia uždegtų širdis mūsų, kad plačiai degtų, tvatėtų M.Valanč. 2. KŽ pleventi, plevėsuoti: Tvata kudrės ant kepurės moterų J. 3. DŽ triukšmingai kalbėti, pasakoti, plepėti: Anie linksmai tvata, t. y. kalba J. Tvatė́jo tvatė́jo ar iki dvyliktos Skr. Ta boba par visą vakarą tvatė́jo Up. 4. kudakuoti: Ka pradėjo visos vištos tvatė́ti! Vdk. 5. dundėti: Dusliai tvatėjo smūgiai rš. | Laukai tvatėjo vakaro ruoša M.Katil. 6. skaisčiai žydėti, tvaskėti: Jurginai tvatė́te tvatė́davo jos daržely Jnš. \ tvatėti; atitvatėti; pritvatėti; sutvatėti
Dictionary of the Lithuanian Language.